Neseniai vykęs konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos matė naujojo Oreshnik raketos naudojimą, taikant į Dnipro miestą. Po šio smūgio kai kurie Rusijos Telegram kanalai pasidalino palydovinėmis nuotraukomis, kurios tariamai vaizdavo sunaikinimą, sukeltą atakos. Tačiau šios nuotraukos piešė labai skirtingą vaizdą nei teigė Rusijos šaltiniai.
Vienas konkretus kanalas pabrėžė Pivdenmash gamyklą, teigdamas, kad tai buvo raketos taikinys. Priešingai Rusijos teiginiams apie visišką sunaikinimą, palydovinės nuotraukos rodė mažai arba visai neesamą reikšmingą žalą. Kol Rusijos žiniasklaida skelbė naratyvą, kad gamykla buvo „ištrinta į dulkes”, realybė, vaizduojama nuotraukose, rodo ką kita, atskleidžiant, kad įmonė buvo beveik nepažeista.
Ukrainiečių tinklaraštininkas Denis Kazansky pažymėjo aštrų kontrastą tarp propagandos ir realybės. Dvi dienas iš eilės Rusijos šaltiniai tvirtino, kad Pivdenmash gamykla buvo sunaikinta, iliustruodami potencialų atotrūkį tarp teiginių ir faktinio įrodymo. Tai pabrėžia nuolatinę kovą ne tik žemėje, bet ir informacijos srityje, kur naratyvai yra formuojami ir performuojami prieštaringų pasakojimų.
Kaip situacija vystosi, informacijos tikrinimo ir teiginių vertinimo kritiniu požiūriu svarba išlieka gyvybiškai svarbi. Prieštaravimai tarp pranešto sunaikinimo ir paveiktų teritorijų būklės primena stebėtojams apie sudėtingą karo komunikacijos pobūdį šioje neramioje srityje.
Apgaulingos naratyvai: Dezinformacijos poveikis šiuolaikiniame kare
Rusijos ir Ukrainos konflikto kontekste dezinformacijos ir propagandos vaidmuo turi gilių pasekmių asmenims, bendruomenėms ir tautoms. Be tiesioginio sunaikinimo, kurį sukelia kariniai veiksmai, naratyvų karas gali paveikti viešąją nuomonę, formuoti tarptautines reakcijas ir netgi paveikti civilių psichologinę gerovę, įstrigusią tarp ugnies.
Informacinis karas: nauja konflikto dimensija
Šiuolaikiniame kare kova išplėsta už tradicinio mūšio. Socialinių tinklų ir internetinių platformų naudojimas leidžia greitai skleisti informaciją—dažnai nepatikrintą—kuri gali arba sustiprinti palaikymą, arba sukelti baimę. Pavyzdžiui, ryškiai skirtingi Oreshnik raketos smūgio Pivdenmash gamyklai vaizdai iliustruoja, kaip priešingos pusės gali manipuliuoti tiesa strateginiais tikslais.
Ši informacijos manipuliacija ne tik veikia vietinės gyventojų nuomonę, bet ir turi įtakos tarptautinei auditorijai ir vyriausybėms. Kyla klausimas: Kaip dezinformacija konfliktų metu keičia pasaulio užsienio politikos sprendimus? Kai vyriausybė mato grėsmę remdamasi išpūstais pranešimais, ji gali pakeisti savo poziciją, sukeldama įtampą arba nepagrįstą karinę paramą.
Informacijos manipuliacijos privalumai ir trūkumai
Supratimas apie dezinformacijos poveikį atskleidžia tiek privalumus, tiek trūkumus:
– Privalumai kaltininkams:
– Naratyvo kontrolė: Vyriausybės gali skatinti nacionalizmą ir pateisinti karinius veiksmus, formuodamos naratyvą, kad būtų vaizduojami kaip aukos arba herojai.
– Tarptautinės nuomonės įtaka: Manipuliuodama faktais, šalis gali gauti simpatiją ir paramą iš kitų tautų ar organizacijų, taip paveikdama geopolitinius sąjungas.
– Trūkumai civiliams:
– Psichologinis stresas: Nuolatinis prieštaringos informacijos poveikis gali sukelti painiavą, baimę ir nerimą tarp civilių, paveikdamas psichinę sveikatą bendruomenėse.
– Pasitikėjimo erozija: Nuolatinė dezinformacija gali eroduoti pasitikėjimą institucijomis ir žiniasklaida, verčiant žmones abejoti viskuo, ką girdi, dar labiau komplikuojant faktinės informacijos sklaidą.
Faktas vs. fikcija: nuolatinis iššūkis
Vienas ginčytinas šios dezinformacijos kovos aspektas yra technologijos vaidmuo. Su giliais klastojimais ir dirbtinio intelekto sugeneruotu turiniu, riba tarp realybės ir fikcijos vis labiau nyksta. Iššūkis, tada, yra ne tik identifikuoti dezinformaciją, bet ir šviesti visuomenę, kaip kritiškai analizuoti gautą informaciją.
Be to, tokiose šalyse kaip Ukraina ir Rusija, kur vyriausybė griežtai kontroliuoja žiniasklaidos naratyvus, piliečiai dažnai remiasi nepriklausomais ar užsienio naujienų šaltiniais. Ši priklausomybė kelia dar vieną klausimą: Kiek patikimi yra šie alternatyvūs šaltiniai? Net nepriklausomos naujienų agentūros gali turėti šališkumų, įtakotų jų atitinkamų šalių ar politinių agendų.
Kelias į priekį: žiniasklaidos raštingumo skatinimas
Norint kovoti su neigiamu dezinformacijos poveikiu, būtina didinti žiniasklaidos raštingumą tarp piliečių. Švietimo programos, orientuotos į kritinio mąstymo įgūdžius ir gebėjimą atskirti patikimą informaciją, gali suteikti bendruomenėms galimybę efektyviai naršyti informacijos kraštovaizdžio sudėtingumą.
Tarptautinių organizacijų vaidmuo skatinant faktinį raportavimą ir teikiant platformas patikimiems balsams tampa ypač svarbus. Tai gali padėti užtikrinti, kad konfliktų zonose naratyvai nebūtų kontroliuojami tik tų, kurie turi galią, bet apimtų įvairias perspektyvas, atspindinčias tikrąją situaciją.
Apibendrinant, kai konfliktai, tokie kaip Ukrainoje, vystosi, tiesos atskyrimo nuo propagandos svarba išlieka kritinė. Sprendžiant dezinformacijos iššūkius tiesiogiai, visuomenės gali siekti didesnio supratimo ir taikos.
Daugiau įžvalgų apie žiniasklaidos poveikį konfliktuose galite rasti BBC News.
